VUSA-sablonas-G-FB-nuorodai

Studijos, atstovybė, raudonas diplomas

Pirmą kartą pravėręs universiteto duris patenki į visiškai naują aplinką, kurioje egzistuoja ne tik studijos, mokslai, bet ir įvairios saviraiškos priemonės. Viena iš jų – Vilniaus universiteto Studentų atstovybė. Neretai studentai bijo prisijungti prie atstovybės manydami, kad tai nėra rimta veikla, kad tam reikia pernelyg daug laiko ar kad tiesiog dėl jos kentės studijos. Tačiau taip tikrai nėra. Būtent dėl to pakalbinome penkis VU MIF raudonais diplomais baigusius atstovybininkus, kurie aktyviai prisidėjo prie VU SA MIF veiklos, bei uždavėme tuos pačius klausimus:

1) Ką veikei atstovybėje, kokioje studijų programoje studijavai? Kada baigei studijas? Kokiu diplomu baigei studijas (Cum Laude ar Magna Cum Laude)?

2) Kokių įgūdžių įgijai būdamas atstovybėje?

3) Kaip suderinai (ar kaip sugebėjai suderinti) atstovybinę veiklą su mokslais?

Kalbinome Oleg Mirzianov, Vaidą Petravičiūtę, Luką Klusį, Zorian Ivanec bei Žilviną Ledą.

DSC_0014-Edit

Oleg Mirzianov:

1) Ko gero, daugiausiai prisidėjau prie MIF laisvalaikio ir bendruomeniškumo puoselėjimo. Programų sistemų magistrantūrą baigiau 2016 m. su Magna Cum Laude diplomu.

2) Teigčiau, jog įgytų įgūdžių sąrašas yra ilgas ir nuobodus, o tai nėra nuostabu, mat į atstovybę atėjau kaip baltas lapas, bet tam tikru momentu apsisprendžiau, jog nebenoriu toks likti.

3) Bakalauro pirmoje pusėje mokslus, veiklas atstovybėje ir šiaip gyvenimą derinau sunkiai. Gal todėl, jog buvau išskirtinai asociali ir komplikuota būtybė, bet to nesuvokiau. Pirmų teigiamų rezultatų pavyko pasiekti, kai pradėjau sąmoningai:
• tvarkytis su psichologinėmis problemomis,
• suvokti, jog kartais galiu būti silpnas ir pažeidžiamas, o pagalbos prašymas nėra gėdingas,
• atsiriboti nuo destruktyvių žmonių veiksmų; augti su talentingais, tauriais, tobulėjančiais žmonėmis,
• taisyti dideles spragas lietuvių kalboje,
• formuoti požiūrį į mokymąsi, jog tai yra sunkus ir sistemiškas darbas su savimi ir informacija,
• sakyti demotyvuojantiems, bet būtiniems veiksmams „challenge accepted“,
• vertinti savo gyvenimą.

27781754_1238751579601944_1153756591_n

Vaida Petravičiūtė:

Atstovybėje veikiau daug ir nuo pat pradžių, jau nuo pirmojo kurso :) Visų pirma, priklausiau Informacinei sričiai, kuri tada dar vadinosi Infokomu. Tada pabijojau, kaip gi viską pavyks suderinti, juk studijos man buvo ir taip pakankamas išbandymas. Tačiau kartą pabandęs nebegali sustoti :) Antrame kurse teko užimti LSP koordinatorės pareigas, nes visa sistema buvo šiek tiek kitokia. Tada tapau pirmakursių kuratore. Stovykloje šalia kuratorės pareigų buvau ir administratorė, tad nieko keisto, kad jau 2014 m. buvau ir MIDI dalimi. O tada ir VU SA MIF Biuras, kur vis dar neapleidau savo administratorės pareigų :)

Visą tą laiką studijavau Matematikos ir informatikos mokymą (MIM). Šios specialybės jau nebėra, tačiau labai džiaugiuosi, kad turėjau šią galimybę – įgyti pedagogikos laipsnį VU. Mokslai man ne be pastangų sekėsi, tad jau 2016 m. savo studijas pabaigiau Cum Laude diplomu.

Atstovybė man davė labai daug. Visų pirma, VU SA MIF buvo mano namai, kuriuose praleidau daugiau laiko nei savuose. Tai sutikti žmonės, kurie išmokė tolerancijos, kantrybės, leido pažinti įvairių asmenybių, susikurti daugybę smagių bei šiltų prisiminimų. Be to, atstovybėje išmokau laiko planavimo, nes vienu metu reikia ir mokytis, ir padaryti tiek darbų, kad jei jų neužsirašai, vargu ar atsiminsi. Komandinio darbo, nes dirbti tenka su įvairiais žmonėmis, gal ne visi jie tau mieli, tačiau jie tavo komanda, žmonės, kuriais turi ir gali pasitikėti, tie, kuriems ir tu turi būti ramstis. Viena iš svarbiausių pamokų – nedaryti visko vienai: dalintis savo darbais, vargais bei džiaugsmais, prašyti pagalbos, nes procesas tampa tik linksmesnis ir greičiau įveikiamas. Būdamas atstovybėje gali sužinoti ir pabandyti gerinti studijų kokybę, savo socialinę aplinką. Juk studijuojant tai taip svarbu.

O viskam suderinti reikia tik noro :) Sesijos metu beveik visi atstovybės darbai sustoja, tad laiko mokytis – į valias. Žinoma, labai svarbu turėti kantrybės bei valios nueiti į tas paskaitas, kurios yra svarbios ir būtinos, nes taip kolius ar egzaminus išlaikyti tampa tik lengviau. O svarbiausia suprasti, kad viskas yra jūsų rankose. Sėkmės studijuojant ir linkiu tai daryti kartu su VU SA MIF!

27661716_10204538889109015_475674305_nZorian Ivanec:

1) Studijų programa PS (Programų sistemos), bakalauro studijas baigiau 2014 Cum Laude diplomu. Atstovybėje buvau daugiausiai akademinėje, LIROK (Laisvalaikio ir renginiu organizavimo komitetas) ir informacinėje srityje. Kelis kartus buvau kuratoriumi, po to – KK (Kuratorių koordinatoriumi). Visad prisidėdavau prie MIDI ir krikštynų, kituose renginiuose prisidėdavau priklausomai nuo užimtumo ir kiek stipriai reikėjo pagalbos jiems.

2) Komunikavimas, pasitikėjimas savimi, pažintys ir žmonių (su)valdymas, manau, buvo didžiausi buvimo atstovybėje privalumai. Na, ir tai, kad buvo tiesiog smagu. Kai atėjau į atstovybę, labai sunkiai sekėsi viešasis kalbėjimas, tačiau skambinėjimas potencialiems rėmėjams, „darbas“ su fuksais padėjo šiek tiek prasimušti.

3) Man buvo daug sunkiau suderinti kitus dalykus, nes atstovybė ir mokslai yra tik du dalykai iš daugelio. Šitoj vietoj gerai tinka 2 iš 3 principų: „socialinis gyvenimas, miegas ir mokslai. Pasirink tik du…“. Reiškia, kenčia miegas… Buvau tipinis studentas tuo atžvilgiu, kad viską dariau paskutinėmis naktimis, taigi šitoj vietoj per daug pasigirti negaliu, bet jei jau paskirdavau, pavyzdžiui, tris dienas naktiniam mokymuisi, reiškia, kad per visą tą laiką nebuvo laiko nei draugams, nei atstovybei, nei kitiems dalykams, kartais net laisvą dieną darbe reikėdavo pasiimti. Taigi mano būdas derinti turbūt buvo atsiribojimas nuo pasaulio tada, kai ateina koks nors deadline’as. Ir šiaip svarbu mokėti planuotis ir bandyti tą planą po to vykdyti. Apie visus atsiskaitymus dažniausiai žinodavom bent mėnesį prieš jį. Apie atstovybinius renginius – irgi. Jei kelios datos sutampa, tai kelių dalykų paskutiniam vakarui palikti jau nebeišeina. Tuomet reikia arba išmokti kažką padaryti ne paskutinę naktį (žinau, skamba nerealiai), arba kažko atsisakyti.

Čia gal ne tiek apie suderinimus kalbant, bet apskritai… Visad galioja auksinė MIF taisyklė – gerai išlaikyk tarpinius atsiskaitymus ir į egzaminą jau eisi jį išlaikęs. Tuo tarpu, jei per tarpinius atsiskaitymus surinksi 0, tai net tobulai žinodamas visiškai visą kursą sugebėsi vos vos išlaikyti egzaminą. Juo labiau, kad informacija, kurios reikia tarpiniams atsiskaitymams, dažniausiai reikalinga ir egzaminams.

19420672_1570004419685912_8572460210519078364_nLukas Klusis:

1) Pradėjau studijuoti Ekonometriją, baigiau Informatiką 2015 metais, Cum Laude diplomu.
Pirmus metus dirbau laisvalaikio srityje, kartu su komanda organizavom VU MIF Kalėdas ir iškart po to puolėm organizuoti MIDI. Kitus metus mano karjera buvo nustumta į akademinių reikalų pusę t.y. koordinavau šią sritį.

2) Chm… Labai lengvas ir kartu sunkus klausimas. Tai buvo visa puokštė įgūdžių ir neaišku, kuriuos reikia išskirti labiausiai.

Darbas komandoje, bendruomeniškumas, lyderystė ir darbas su žmonėmis man yra pirmos sąvokos kurios šauną į galvą. Tai studentų atstovybėje buvo labai skatinamos savybės ir įgūdžiai, aišku, neneigsiu, kad kai kurias pamokas teko išmokti sunkiuoju būdu.

Išmokau nebijoti eiti į priekį ir klysti. T.y., neklysti gali tik stovėdamas vietoje, bet mes ne šito susirinkome :)

Ir, aišku, visas komplektas organizacinių įgūdžių: nuo gebėjimo tvarkyti intensyvų kalendoriaus grafiką iki nebijojimo pasinaudoti mobiliuoju telefonu.

3) Atsakymas paprastas – kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.

Pirmus dvejus metus išvis nekreipiau dėmesio į gerą mokymąsi, man tai tiesiog gavosi.
Vienu metu, atsimenu, studentų atstovybės veiklai skyriau ~80 valandų per savaitę (t.y. stipriai per daug). Tačiau vis tiek užsitarnavau padidintą stipendiją šiam semestrui.
Negaliu pasakyti, ar būtų taip atsitikę, jeigu savo kalendoriuje būčiau turėjęs daug daugiau laiko. Žinodamas savo asmenį, manau, būčiau tiesiog pradėjęs tinginiauti visur kitur ir vis atidėliočiau mokslus. O dabar, kai žinodavau, kad turiu limituotą laiko tarpą, jį tikrai ir praleisdavau pagal paskirtį.

Likusius dvejus metus jau supratau, kad galiu gauti Cum Laude (mums tada pagrindinis kriterijus buvo baigti visus dalykus su 8 ir didesniu pažymiu) pradėjau jau skirti dėmesio, kad visgi baigčiau su Cum Laude, bet išmoktas organizuotumas pirmais metais tai leido padaryti gan paprastai.

27708250_10155462612734071_686124542_oŽilvinas Ledas:

1) Studijavau Programų sistemas, bakalaurą baigiau 2008 m., magistrą 2010 m., abu su Cum Laude.

Atstovybėje dariau įvairių dalykų: buvau kuratorius, padėjau su renginiais, ypač MIDI (pvz., maketavau MIDI PRESS laikraštį, fotografavau renginius, etc.) bei Roko Opera (daugiausiai rašiau tekstus).

2) Visokių: pradedant nuo darbo komandose bei problematiškų situacijų sprendimo, baigiant žurnalų maketavimu :))
O šiaip ne tik įgūdžius įgijau atstovybėje, bet ir būrį pažįstamų!
Čia kaip ir tiesiog studijuojant universitete: ne tik žinios per paskaitas yra tai, ką pasiimi iš universiteto, bet ir grupiokai, kursiokai ir dėstytojai, su kuriais susipažįsti pakeliui. Ne visi supranta, kad po to profesiniame gyvenime tie patys žmonės bus aplink. Nes tai yra būsimi tos srities profesionalai, tad nori-nenori jie nuolat bus toje srityje.

3) Atsakymas paprastas: laiko planavimas! (Negi ne paprastas? :) )
O jei konkrečiau, tai sugebėdavau matyti ir susiplanuoti, kiek kam laiko reikės skirti, ir neapsiimdavau, neįsipareigodavau daryti dalykų, kurių, žinodavau, nesugebėsiu suspėti. Dėl to (beveik) niekada nebuvo pasirinkimo – atstovybės darbai ar ruošimasis paskaitoms.

Štai taip jie suderino mokslus su atstovybe. Ir tai tik keli žmonės, baigę su raudonu diplomu. Tačiau nereiktų pamiršti, kad yra daug žmonių, kurie mokėsi puikiai, ir labai nedaug trūko, kad baigtų su šiuo pasiekimu.

Tad viskas yra suderinama. Tikimės, kad šių žmonių atsakymai Jus įkvėps, padės ateityje, o galbūt netgi prisijungsite prie mūsų!